tįst

tį́st interj. DŽ, NdŽ, tį̃st intens. NdŽ, KŽ 1. drykt (nusidriekimui, nutįsimui žymėti): Aš tą medų lyžt, man per barzdą tį́st (ps.) Grv. 2. timpt (staigiam patempimui, patraukimui, timptelėjimui nusakyti): Vienas tįst šen, kitas – ten, i parplyšo Trk. Imam visi kartu, ką čia – vienas tį́st, kitas tį́st Snt. Ans ranką kilst, arklys tį́st KlvrŽ. Tik tį́st ir ištraukė aviukas kojikę iš rankos Skr. Kaip ans pasakė tą žodį, tį́st tį́st – ano ta meškerę tampo LKT77(Štk). Žuvis meškerę tį́st tį́st – ir pabėgo Kv. Tas arklys tį̃st koją i ištrauka anam Als. 3. ištiesimui, ištempimui žymėti: Žąsytis trauka kojas pry savęs – būs žąsis, jei tįst, kojas paleida, būs žąsinas Šts. Aš ranką iškišęs tikt tį́st vienam į plaukus Sch159. Aš ranką kyšt, jis (veršis) galva tįst [, kad pakasinėtų] Erž. ║ plačiam žingsniui nusakyti: Kad eina tį́st, tį́st (kaip gandras) Grž. 4. Skrd pargriuvimui išsitiesiant žymėti: Tį́st – ir guli kaip ilgas Snt. Aš tį́st į vagutę, išsitiesiau i guliu [ėmus šaudyti] Erž. Tik susikibo, tuoj vienas tį́st ant aslos, i gatavas Rs. Ma[n] par nugarą davė, o aš an žemės tį́st i guliu Jrb. 5. kaukšt (sudavimui, kirtimui nusakyti): Ponaitis atkala ranka tįst Abromui per dantis Žem. 6. Skrb kartojant nusakomas trūkčiojimas, ko nors judėjimas: Aičvaras kai skrenda, tai tįst tįst – teip ir nusitempia Pn. Tokia šviesa vis leka teip: tį́st tį́st tį́st i nūleka Prk. Tįst tįst tįst eita žvakelė Trš. Rodos, ka žaibas: tį́st tį́st Lnkv. 7. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Kap sau, tai gauna pirkt pigiai, kap tik prašai, tai kaina tį́st ir pakyla Lp. Čia tat mes vakare jau išėjom lauk, tik tį̃st i parlėkė [kaukas] Jdr. Tįst, tįst abidvi žekes nu kojų ir nutvojo į pasuolį Dr.